Kur dingsta drąsa




















Kai kuriems dalykams reikia ypatingos drąsos. Ryžto rizikuoti.

Kai buvau maža svajojau tapti akrobate, vėliau balerina. Akrobate panorau tapti po pirmojo mano matyto cirko pasirodymo. Tada atrodė, kad drąsos man užtektų viskam, ir pakilti į poros metrų aukštį vienas juokas. Kitos smulkmenos: kaip paimti į rankas slieką ar varlę, ar prisipažinti meilėje tau patinkančiam berniukui bei padavėjo paprašyti vandens tai pat neatrodė tokios baisios.

Tačiau kodėl augdami taip dažnai prarandame dalį pasitikėjimo savimi ir tos begalinės drąsos?
Todėl, kad mažiems mums nerūpi kitų nuomonė, nerūpi, kad apsijuoksime ar pasirodysime kvaili.

Aš žaviuosi žmonėmis, kurie nebijo rizikuoti, nebijo savęs, nebijo gyventi akimirka ir visai nesvarbu, kad kartais ta akimirka gali kainuoti naują važiuoklę ar dar daugiau.










Komentarų nėra:

Rašyti komentarą