Dykuma

















Jurgos Ivanauskaitės piešiniai


O dabar įsivaizduok, jog keliauji per dykumą. Nuo kaitros tave saugo didžiulis turbanas, kuris įsitaisęs ant tavo galvos it egzotiška gyvatė. Aplink galybė smėlio ir, rodos, net nenumanai, kur eini. Laimei, su tavimi keliauja įgudęs vedlys, kuriam dykuma puikiai pažįstama. Jis daugel metų turėjo pažinti dykumą, jis žino, kur rasti oazes, kaip nepražūti smėlio audrose, kaip išgyventi ten, kur rodos išgyventi neįmanoma. Tu, žinoma, keletą kartų susimąstai, o kas jeigu vedlys netikėtai dingtų, tuomet liktum vienas vienut vienutėlis nežinodamas, kaip elgtis, kur žengti žingsnį, kad neišklystum iš kelio.

Taip pat ir gyvenime, labai dažnai esame priklausomi nuo tų, kurie daugiau žino, iš kurių keliaudami mokomės. Tai mūsų vedliai, kuriuos bijome prarasti.

Ei! Bet juk vedliai irgi klysta. Tad nebūkime akli.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą