Obuolių sala I

























Man baisu galvoti, kad vasara baigsis. Ir nors stengiuosi negalvoti apie tai, tai vis vien nenumaldomai artėja. Skaudu ne tiek dėl atostogų pabaigos kiek dėl žmonių, kurie išvyks kartu su vasaros pabaiga, ar net anksčiau. Aš nemėgstu atsisveikinimų jie atneša tik daugybę pokyčių. O kai esi laimingas pokyčių visai nesinori.

Šiuos žmones pažįstu pakankamai seniai. Vieni iš jų tapo draugais, kiti mylimaisiais, dar kiti nutolo arba atsiskleidė. Su jais būta daug penktadienio vakarų, ar ilgų nuoširdžių pokalbių, kvailysčių ir daug juoko. Visko būta. Jie baigia mokyklą- taip prasideda nauja pradžia tiek jiems tiek man. Nes nuo rugsėjo viskas bus kitaip, ne tik dėl to kad būsiu III-iokė, bet ir todėl, kad nebematysiu visų tų nuostabių žmonių.

1 komentaras:

  1. nebematyti, nereiskia nezinoti. gyvenimo idomumas: kaip ir ziemos visos skirtingos, taip ir su zmonemis. draugai tampa nutolusiais, nutole atsiskleidzia, mylimieji tampa prisiminimu nuotrupomis. gyvenimo cinkelis turbut - net sekundei niekas nera pastovu. tame ir visas zavesys.
    sunday eargasm: https://www.youtube.com/watch?v=Px7xb7qGIQQ

    AtsakytiPanaikinti