Mano Emausas



"Mus irgi kankina šis klausimas. Kaip gi mes taip ilgai nesupratome nieko, kas vyksta, o juk sėdėjome prie vieno stalo drauge su kelyje sutiktu žmogumi? Savo mažose širdyse puoselėjame dideles viltis ir galų gale einame kaip tie mokiniai į Emausą, akli, šalia draugų ir mylimųjų, jų nepažindami - kliaudamiesi Dievu, nebesuvokiančiu, kas Jis toks. Todėl žengę pirmuosius žingsnius, einame prie tikslo, bet nesuvokiame to kelio prasmės. Mes - paskutiniai aušros spinduliai, amžinai pavėluota atsklaida."

Dar daug nesuvokiame ir daug nepažinome, todėl ir keliaujame, kad pažintume save ir tuos kurie keliauja kartu. Pradžia kelio visada sunkiausia, tada kyla daugiausia abejonių ar pasirinktas maršrutas teisingas, ar kelias veda į teisingą finišą ar nesuklydome pasirinkdami pakeleivius. Retai ir patys žinome kur tas finišas. Todėl tiesiog keliaujame..


















IMG_0656

2


















Komentarų nėra:

Rašyti komentarą