Atsisveikinimas su Rudeniu Italijoje



Ach, Mano Mielasis, Tu taip greitai mane palikai. O aš taip troškau su Tavimi praleisti visą ir taip trumpą, tik mums skirtą laiką. Galbūt Tu manei jog išsižadėjau Tavęs, nes paskutinieji mūsų santykiai iš tiesų buvo gana keblūs. Mes nesiklausėme ir nesupratome. Aš Tave kaltinau atėmus brangiausius, o Tu mane tik dar labiau už tai baudei.. 

Tačiau nepaisant visko aš vėl ėmiau Tavęs ilgėtis ir Tu žinoma sugrįžai. Nes Tu sugrįžti visada. Ir šį kartą mes supratome vienas kitą, išmokome išklausyti ir įsiklausyti, nustojome varžytis, kieno taisyklės dominuos, kaip seni sutuoktiniai, be žodžių suprantantys vienas kitą elgėmės taip, kaip mums atrodė geriausia ir nesmerkėme vienas kito dėl netinkamų sprendimų. Tu leidai man mėgautis kiekviena padaryta klaida ir aš tuo tikrai mėgavausi. Mėgavausi kiekviena malonia nuodėme. 

Taip, šį kartą mes labai gerai supratome vienas kitą. Deja, palikai mane, taip greitai, jog nespėjau su Tavimi tinkamai atsisveikinti. Ir dėl to aš pykau ant Tavęs. Bet turėjau, tiesiog privalėjau, sekti paskui Tave, kad bent keletą, paskutinių Tavo dienų galėtumėme praleisti kartu. 

Taip susitikome Italijoje ir Tu buvai toks pat žavingas, kaip savo ankstyvoje jaunystėje. Kartu gerdami baltą vyną, mes atsisveikinome. Tu išbučiavai mane lietum ir pasakei, kad sugrįši. Ir aš žinau, kad sugrįši. Nes Tu sugrįžti visada.

Pasiilgsiu Tavęs, Mano Mielasis Ruduo,
nes tu vis dar Mano.
Nors jau nebesvarbu kieno taisyklės,
nes visas taisykles seniai sulaužėme.
































































Komentarų nėra:

Rašyti komentarą